Zefyriukai

Pamačiau juos gal prieš mėnesį ir negalėjau pamiršt. Ne todėl, kad labai mėgčiau zefyrus, bet norėjau įsitikint, kad tikrai įmanoma juos pagamint namų sąlygom. Pasirodo įmanoma ir visai nesunku. Skonis nuostabus, sutirpsta vos tik įdedi į burną, net negali lygint su parduotuviniais. Likau sužavėta!

500 g cukraus
12 g želatinos
9 g citrinos rūgšties
3 g vanilino
3 g sodos
maistinių dažų (aš pyliau vyšnių sulčių, kol gavau norimą spalvą, ~2 arbat.š.)

Gaminimas: želatiną užpilam 50 ml šalto virinto vandens, o cukrų 100 ml vandens ir paliekam 2 valandom. Po 2 valandų cukrų perpilam į puodą ir dedam virti. Užvirus, sumažinam ugnį iki silpnos ir verdam pamaišant 8 minutes. Tada sirupą supilam į dubenį, pilam garų vonelėje ištirpintą želatiną ir plakam mikseriu ar virtuviniu kombainu, mažiausiu greičiu 7 min. Tada beriam citrinos rūgštį ir plakam 5 min; vaniliną, sodą ir vėl plakam 5 min (man tiek neprireikė, iškart po truputį pyliau ir sultis, o kai masė gavos reikiamos konsistencijos, nustojau). Masė turi būt tokia, kad laikytų formą, jei per tvirta, po truputį galima įpilti šalto virinto vandens. Recepte rašoma, kad po to reikia 10 min palaikyti, bet aš iškart dėjau į konditerinį maišelį ir formavau zefyriukus. Juos spaudžiame ant kepimo popieriumi išklotos blėtelės ir paliekame džiūti kambario temperatūroje 3 val. Man užteko palaikyti ir 2 val. Tada atsargiai, peilio pagalba, nuimam nuo kepimo popieriaus zefyriukus ir sulipdom po 2, jie lengvai sulimpa paspaudus. Galima nuiminėti ir be peilio, bet tada truputį lieka ant popieriaus.
Tikrai puikūs ir atrodo nuostabiai. Jais galima puošti net tortą. Nėra to įkyraus saldumo, kaip pirktiniuose, jaučiasi maloni rūgštelė ir lengvutis vyšnios prieskonis, toks vos juntamas.

Šaltinis čia.