Keksas "Vainikas su vyšniomis ir šokoladu"

Nepatikėsite, bet šis keksas savo eilės laukė 17 metų. Prieš tiek metų svečiavaus pas tetą Vokietijoje ir parsivežiau žurnaliuką "Obstkuchen". Iš jo ir išsiverstas šis receptukas ;)
Keksas išeina didelis, tikrai skanus, purus, toks tikras tikras ;)
Mėgstantys labai saldžiai, gali padidinti cukraus kiekį.

500 g vyšnių
Tešlai:
250 g minkšto sviesto
250 g cukraus
žiupsnelis druskos
4 kiaušiniai
500 g miltų
2 arbat.š. su kaupu kepimo miltelių
200 ml pieno
100 g kapoto juodo šokolado
Formai:
truputis sviesto
džiūvėsėliai
Apibarstymui:
miltinis cukrus

Gaminimas: Vyšnias nuplaunam, nusausinam, išimam kauliukus.
Minkštą sviestą išplakam su cukrum iki purumo. Suberiam druską ir po vieną įplakam kiaušinius. Miltus sumaišom su kepimo milteliais, išsijojam. Į kiaušinių - sviesto - cukraus masę dėdami dalimis įmaišom miltų ir kepimo miltelių mišinį ir pieną. Pabaigoje į tešlą įmaišom kapotą šokoladą.
Didesnę apvalią kekso formą arba 2 mažesnes pailgas ištepam sviestu ir pabarstom džiūvėseliais. Dedame trečdalį tešlos, paskirstom, sudėliojam pusę vyšnių, dabar dedam pusę likusios tešlos, išdėliojam likusias vyšnias, ant viršaus - likusią tešlą, išlyginam. Keksą kepam iki 200"C įkaitintoj orkaitėj apie 60 - 65 min. Ar iškepęs tikrinam pagaliuku. Jei pradėtų stipriai ruduot viršus, pridenkite kepimo popierium.
Iškepusį 10 min palaikom formoje, tada išimam ir atvėsinam. Atvėsusį apibarstom miltiniu cukrum.

Belieka tik paragauti.
Skanaus ;)

Plikytos tešlos čeburėkai

1 stiklinė - 250 ml
1 st. verdančio vandens
2 valg.š. riebios grietinės
1 valg.š. sviesto
0,5 arbat.š. druskos
2,5 stikl. miltų (gali reikėt truputį daugiau, viskas priklauso nuo miltų)
Įdarui:
norima malta mėsa (imu gerą saują)
didelis svogūnas
druska, pipirai, mėgiami prieskoniai
galima įtarkuot truputį fermentinio sūrio

Gaminimas: smulkiai supjaustom svogūną, dedam į faršą, beriam prieskonius druskytę ir viską užplikom trupučiu verdančio vandens. Gerai išmaišom. Vandens reikia pilti tiek, kad gauti tokia košelę, tada bus labai sultingi čeburėkai.
tešlai į dubenį pilame miltus, padarome nedidele duobutę. Atsimatuojam stiklinę verdančio vandens, į jį beriam druską, dedam grietinę ir sviestą, geai išmaišom ir maišydami šaukštu pilam į miltus. Baigiam minkyti rankomis, turime gauti malonią, glotnią tešlą.
Imam po gabalėlį tešlos, kočiojam blynelį ant lengvai pamiltuoto paviršiaus, vienoje pusėje paskirstom įdaro

užklojam kita puse, stengiamės, kad viduje neliktų daug oro ir gerai užspaudžiam

Taip paruoštus čeburėkus kepam įkaitintam aliejuj, kol gražiai apskrunda. Jei norime traškesnių, tai valgome iškart, o jei ne, tai iškeptus dedame į indą su dangčiu.
Žinoma, sveiko šiam patiekale nėra nieko, bet kartą ar du metuose tikrai galima pasilepint ;)
Labai tiks su sultinuku.
Skanaus...
Tešlos receptas rastas rusiškuose tinklaraščiuose. Ji tinka ir virtiniams ;)

Alaus sausainėliai

Labai senas receptėlis, dar iš "anų" laikų. Kartais jie pasirodo nuostabesni visom prasmėm, nei šiuolaikiniai ;)
Paprastučiai, trapučiai, skanučiai, lengvučiai ir visokie kitokie "učiai" ;))

200 g kepinių margarino
400 ml miltų
~125 ml alaus
cukrus pabarstymui

Gaminimas: Į dubenį beriam miltus ir vis pamiltuojant burokine tarka sutarkuojam margariną. Tada rankomis trupiname, kol pasidaro smulkūs trupinukai. Į juos po truputį pilame alų (gali viso neprireikt arba lašeliu daugiau reikėt ) ir minkome, turime gauti gražų gabalėlį tešlos. Jį 30 min dedame į šaldytuvą.
Tešlą kočiojame 3 - 4 mm storumo, apibarstome cukrumi ir supjaustome rombeliais ar kaip jums patinka. Sausainukus dedame į blėtelę, išklotą kepimo popieriumi, palikdami nedidelius tarpelius. Kepame iki 220"C įkaitintoje orkaitėje apie 25 - 30 min, kol gražiai pagelsta ir išsipūslėja ;)

Abejingų nelieka, patinka tiek vaikams, tiek suaugusiems ;)

Užkandiniai keksiukai

Seniai laukė savo eilės ir buvo išmėginti. Labai tiko vakarienei. Nusižiūrėjau juos pas Jolantą, tik, kaip dažnai man pasitaiko, truputį pakeičiau ;)

1 stiklinė - 250 ml
2 kiaušiniai
1/2 stiklinės kefyro (pyliau truputį daugiau, gal 3/4 stiklinės)
1 su 1/2 stiklinės miltų
2 arbat.š.kepimo miltelių
1 valg.š. cukraus
1/2 arbat.š. druskos
180 g puskiečio fermentinio sūrio (galima kietąjį ar kokį turite fermentinį)
150 g virtos dešros, kumpio ar kokios užsilikusios mėsytės nuo pietų
maltų juodųjų pipirų pagal skonį
pora saujų pjaustytų svogūnų laiškų
3 skiltelės kapoto česnako
saujalė kapotų petražolių, salierų, bazilikų lapelių mišinio
gera sauja špinatų ar zelandinių špinokų lapelių

Gaminimas: sūrį sutarkuojam burokine tarka, kumpelį supjaustom kubeliais ir dedam į dubenį. Ten pat keliauja svogūnų laiškai, žolelės, česnakas, supjaustyti špinatų lapeliai, malti pipirai. Viską permaišom.
Kitame dubenyje išplakam kiaušinius su cukrum ir druska, pilam kefyrą, paplakam, beriam miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišom. Šią tešlą supilam ant kitų komponentų ir gerai išmaišom.
Gaunas gan tiršta masė. Dedame į silikonines keksiukų formeles ir šauname į orkaitę, įkaitintą iki 180"C. Kepame ~ 30 min.
Išėmę pravėsinam ir patiekiam. Labai tinka prie arbatos ar sultinuko, net su kefyru skanu ;)
Skanūs ir šalti, tad tikrai tiks išsikepti kelionei ar iškylai.

Prie jų galite patiekti ir mėgiamą padažiuką ar šviežių daržovių...

Saldi sriuba su vyšniomis ir "zacirka" "Vaikystę prisiminus"

Tokią sriubą vaikystėje mums visad virdavo močiutė. Aišku, tai nieko ypatingo, na bet gal kam patiks ;)

1.5 - 2l vandens
2 didelės saujos nunokusių vyšnių
5 - 6 valg.š. cukraus ( pagal skonį)
"zacirkai":
250 ml miltų
~ 60 ml vandens
žiupsnelis druskos

Gaminimas: Į dubenį beriam miltus, druską ir po truputį pilant vandenį užsiminkom tešlą. Atidedam į šoną pailsėti.
Vyšnias nuplaunam, išimam kauliukus. Puode užkaičiam vandenį, užvirus suberiam vyšnias ir cukrų. Pavirę kokias 5 min, ragaujam ar netruksta cukraus.
Tik užsikaitę vandenį, pradedam daryti "zacirką": atgnybam gabalėlį tešlos ir kitos rankos nykščiu ir smilium , paspaudžiant, plėšiam nuo jo tokius nedidelius suplotus gabalėlius ir dedam ant stalo ar į dubenį, pamiltuojam, kad nesuliptų į krūvą.
Taip paruoštą "zacirką" dalimis suberiam į verdančias, nuskanautas vyšnias. Iškilus "zacirkai" į paviršių, paverdam kelias minutes ir išjungiam. Truputį pravėsinam ir tiekiam.
Galima valgyti ir šaltą, bet tada " zacirka" būna truputį kietesnė.
Mano vaikystės vasarų prisiminimas ;)))