Žuvienė

Nusižiūrėta iš gerbiamo giminaičio, kuris eilę metų ją virė pas kitą giminaitį. Ir šis nuostabus viralas sutraukdavo visą tuntą žmonių, vos ne nedidelis giminės susibėgimas gaudavos. Aišku, verdama ji buvo gryname ore, ant atviros ugnies, dideliame katile ir iš ką tik čia pat sužvejotos žuvies. Nerealus reikalas, kurio taip labai pasiilgau ir labai tikiuos, kad ši tradicija tęsis.

Čia buvo kaip ir fotoreportažas (vasarą prisiminus,žuvienė verdama paskutinį liepos sekmadienį ar šeštadienį)

Na o čia mano bandymas atkartoti su trupučiu improvizacijos ;)

Šviežios žuvies būtinai su kaulais ( pas mane buvo upėtakio galva, uodega ir papilvės, jei nemėgstate raudonos žuvies, tai labai tinka karšis, karpis, ešerys, lydeka)
3 bulvės
1 didelė morka
1 svogūnas
10 karčiųjų pipirų
10 kvepiančiųjų pipirų
2 lauro lapeliai
truputis dž. saliero
maltų citrinpipirių
druskos
2 valg.š. acto 9 %
25 - 30 g degtinės
3 litrai vandens

Gaminimas: vandenį pilame į puodą ir užkaičiame. Kai užverda, dedame kubeliais supjaustytas bulves ir plokštelėmis supjaustytas morkas, svogūnus dedame cielus. Viskam užvirus sudedame žuvį ir kitas sudedamąsias dalis, išskyrus degtinę, actą ir citrinpipirius. Paverdam viską, kol daržovės suminkštėja. Pabaigoje pilame actą, citrinpipirius. Ragaujame, jei jau nieko netrūksta, pilame degtinę ir už minutės išjungiame. Paliekame pastovėti apie pusvalandį, kad suintensyvėtų skonis. Svogūnus ir lapelius išimame.
Pilame į lėkštes, dedame po šaukštą grietinės ir gerą žiupsnį kapotų krapų ( pastarųjų neturėjau).
Skanaus...